- suroti
- suróti 1. intr. suspėti, suskubti: Su tokia šeimyna galėjo ir velniu ragus surót apsukyt, ne tik ką padaryt Krkš. Nesurojo bobulė visiems pusryčių duoti, o jau galvoja, kad štai tuo vidudienis, tuo pargins iš rytagonių V.Krėv. 2. tr. [i]suvokti: Tą valandą ji tikrai nedaug ką teatminė iš praeities ir nieko nesurojo iš ateities Vaižg. \ roti; paroti; suroti
Dictionary of the Lithuanian Language.